#7 MS - Paliesiaus fizinio krūvio klinika - individualios programos be vaistų!
Menu

,,Ar kada šovė į galvą mintis, kad gyventi taip pat reikia mokytis?”

Man ne. Niekad perdaug nesukau galvos kaip gyventi, kaip save prižiūrėti, gyvenau atrodo, kaip visi ir tai atrodė savaime suprantama. Kol vieną dieną atsibudau ir… negalėjau išlipti iš lovos – kojos buvo nutirpusios, sunkiai valdomos. Po daugybės klausimų, nerimo ir tyrimų man buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė. Tuo metu, neįsivaizdavau, ko tikėtis, ką daryti, bijojau nežinomybės ir to ką galbūt teks patirti.

Neilgai trukus, po dar vieno ligos apsireiškimo, man skyrė medikamentinį gydymą. Laimei, gydymas buvo veiksmingas ir ši liga buvo pristabdyta. Greta medikamentinio gydymo ėmiau domėtis sveika gyvensena – keisti mitybą, daugiau sportuoti. Kurį laiką, viskas pasidarė stabilu, tačiau vėliau ėmiau jausti nuovargį, tapau apatiška. Po tyrimų, paaiškėjo, kad sutriko mano hormoninė sistema, o ir radau dar vieną autoimuninę ligą – tiroiditą. Tuomet ir supratau, kad visgi kažko nesuprantu ir nežinau, kad kažką darau ne taip – šie klausimai atvedė mane čia – į Paliesiaus kliniką.

Nuo pat vaikystės buvau judrus vaikas, mėgau bėgioti, laipioti, tad fizinė veikla nebuvo svetima, aš ją mėgau, tačiau niekad nemaniau, kad ją galima naudoti  dozuotai ir tikslingai. Atvykus į kliniką, buvau ištirta ir fiziškai įvertintos mano galimybės – sužinojau savo slenksčius (ribas), kada krūvis tinkamas, o kada per didelis. Po tyrimų išvykau savaitei į Paliesiaus dvarą – išbandyti man sudarytą individualią fizinio aktyvumo ir mitybos  programą.

Visos savaitės metu buvau stebima gydytojų, kurie lanksčiai žvelgė į programą ir  atsižvelgdavo į mano savijautą bei objektyvius matavimus.  Per šią savaitę įgijau daug žinių, geriau pažinau savo organizmą, supratau, koks judėjimas ir fizinis krūvis man tinkamas, kaip reikia maitintis ir kiek laiko skirti poilsiui. Ar kas būtų pagalvojęs, kad vaiko sudėjimo žmogui reikia valgyti tiek, kiek suaugusiam dirbančiam vyrui? O nuovargis kurį patiriu, visai ne mano ligos, o nesubalansuoto gyvenimo būdo pasekmė?

Paliesiaus klinikos programa nesustabdė mano ligos, greičiausiai niekaip jos nepaveikė, tačiau suteikė man įrankius ir žinias, kurių dėka, galiu sau padėti jaustis geriau, stipriau, pilnavertiškiau. Nerimą pakeitė žinojimas, o baimes – fizinis krūvis, motyvacija ir tikėjimas.

Didelį dėkui tariu komandai, kuri nuoširdžiai rūpinasi savo pacientais. Taip pat ir Paliesiaus dvarui, kuriame galima pasimesti – ar atvykai čia gydymo programai ar tiesiog pasimėgauti aplinka ir maistu.

Kaip laikausi pasibaigus programai? Mokausi toliau. Linkiu ir Jums nepamiršti, kad gyventi taip pat reikia mokytis!