Kaip siejasi fizinis krūvis ir psichinė sveikata?

Kaip siejasi fizinis krūvis ir psichinė sveikata?

2018 metų rugpjūčio mėnesį Lancet Psychiatry publikuotas tyrimas atskleidžiantis fizinio krūvio bei psichinės sveikatos sąsajas.

Fiziniai pratimai siejami su mažesne mirtingumo rizika dėl įvairių priežasčių – širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, diabeto, tačiau sąsajos su psichine sveikata išlieka neaiškios. Mokslininkų tikslas šiame tyrime buvo ištirti didelę tiriamųjų imtį tam, kad būtų geriau žinoma, kokią įtaką fizinio krūvio tipas, dažnis, trukmė ir intensyvumas daro psichinei sveikatai.

Metodai

Skerspjūvio metodu atliktame tyrime buvo analizuojami 1 237 194, 18 metų ir vyresnių tiriamųjų, duomenys iš 2011, 2013 ir 2015 metais surinktų duomenų, gautų atliekant apklausas Ligų kontrolės ir prevencijos elgesio rizikos veiksnių stebėjimo sistemos centruose (angl. Centers for Disease Control and Prevention Behavioral Risk Factors Surveillance System). Mokslininkai palygino dienų skaičių, kuriomis tiriamieji raportavo blogą psichologinę savijautą tarp individų, kurie papildomai mankštinasi bei tų, kurie papildomai nesimankština. Tyrime taikyti statistikos metodai, siekiant subalansuoti dvi grupes pagal amžių, rasę, lytį, vedybinį statusą, pajamas, išsilavinimo lygį, kūno masės indekso kategoriją, subjektyviai vertinamą psichologinę sveikatą bei anksčiau diagnozuotą depresiją. Buvo tiriamas fizinio krūvio tipo, trukmės, dažnio bei intensyvumo poveikis.

Rezultatai

Tiriamieji, kurie buvo papildomai fiziškai aktyvūs, blogą psichologinę savijautą raportavo 1,49 (43,2%) mažiau dienų per pastarąjį mėnesį nei tie, kurie neturėjo papildomo fizinio krūvio. Šie tiriamieji pagal kitus fizinius ir sociodemografinius bruožus sutapo (W=7·42 × 10 10, p<2·2 × 10 −16). Visų tipų fizinis krūvis buvo susijęs su mažesne psichinės sveikatos našta lyginat su visai papildomai nesportuojančiais asmenimis. Didžiausios sąsajos buvo stebimos populiarių komandinių sporto šakų praktikavime, važiavime dviračiu, aerobinių pratimų atlikime bei treniravimosi sporto salėje metu; 45 minučių trukmės; bei 3-5 kartų per savaitę dažnio fiziniu aktyvumu.

Interpretacija

Didelėje JAV tiriamųjų imtyje fizinis aktyvumas buvo reikšmingai ir prasmingai susijęs su subjektyviai vertinama psichinė sveikata per pastarąjį mėnesį. Daugiau fizinio krūvio ne visuomet buvo geriau. Fizinio krūvio poveikis buvo didelis lyginant su kitais demografiniais kintamaisiais, pavyzdžiui išsilavinimu bei pajamomis. Konkretaus tipo, trukmės bei dažnio fizinis aktyvumas gali būti veiksmingesnis siekiant sumažinti psichinės sveikatos naštą.

Iš šaltinio:

  1. Sammi R Chekroud, BA, Prof Ralitza Gueorguieva, PhDm Amanda B Zheutlin, PhD, Prof Martin Paulus, MDm, Prof Harlan M Krumholz, MD SM, Prof John H Krystal, MD, Adam M Chekroud, PhD. Association between physical exercise and mental health in 1·2 million individuals in the USA between 2011 and 2015: a cross-sectional study. Published:August 08, 2018DOI:https://doi.org/10.1016/S2215-0366(18)30227-X

https://www.thelancet.com/journals/lanpsy/article/PIIS2215-0366(18)30227-X/fulltext

Atvykite į „Paliesiaus fizinio krūvio terapijos kliniką“ ir ženkite reikšmingą žingsnį kokybiškesnio gyvenimo link!

Kreipkitės dabar gydytojo konsultacijai.



Visos teisės saugomos © 2018