Cukrinio diabeto (cukraligės) priežastys
Cukrinis diabetas (CD) – tai grupė medžiagų apykaitos sutrikimų, kuriems būdinga hiperglikemija, taip pat angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimai, atsiradę dėl sutrikusio insulino išskyrimo, veikimo, arba abiejų.
Pagal PSO CD apibrėžiamas kaip lėtinė liga, sukeliama įgimto ir/ar įgyto insulino trūkumo arba insulino neefektyvumo. Dėl insulino stokos vystosi hiperglikemija (padidėja gliukozės koncentracija kraujyje), pažeidžianti įvairias organizmo sistemas, ypač kraujagysles ir nervus.
Skiriamos dvi pagrindinės CD formos:
- I tipo CD (anksčiau vadintas nuo insulino priklausomu): kasa negamina insulino (pažeidžiamos kasos beta ląstelės, gaminančios insuliną), dažniausiai susergama vaikystėje ar paauglystėje, tačiau pastebima, kad daugėja atvejų nustatomų ir vyresniame amžiuje;
- II tipo CD (anksčiau vadintas nuo insulino nepriklausomu): organizmas negeba tinkamai reaguoti į kasos išskiriamo insulino veikimą (vystosi atsparumas insulinui ir santykinis jo trūkumas, vėliau galintis pereiti į absoliučią insulino stoką). II tipo CD yra labiau paplitęs ir sudaro apie 90 % visų CD atvejų. Dažniausiai suserga jau suaugę, tačiau vis dažniau pasitaiko naujų susirgimų, prasidėjusių paauglstėje.
Abu tipai yra sudėtingos ligos, sukeliamos daugiau nei vieno geno mutacijų ir aplinkos veiksnių. Kaip atskiras tipas išskiriamas gestacinis diabetas (CD diagnozuojamas nėštumo metu).
Pagrindiniai II tipo CD rizikos veiksniai:
- viršsvoris (KMI > 25);
- mažas fizinis aktyvumas;
- šeiminė predispozicija (pirmos eilės giminaičiai sergntys II tipo CD);
- arterinė hipertenzija.
Kiti specifiniai tipai:
- genetinis beta ląstelių funkcijos pažeidimas (dėl chromosomų, mitochondrijų ir kt pažaidų);
- genetinis insulino veikimo pažeidimas;
- egzokrininių kasos ligų sukeltas (pankreatitas, traumas, onkologiniai kasos susirgimai, cistinė fibrozė, hemochromatozė ir kt)
- endokrinopatijų sąlygotas (akromegalija, Kušingo sindromas, feochromacitoma, hipertiroidizmas, aldosyteronoma ir kt.)
- vaistų ar cheminių medžiagų sukeltas (nikotino rūgštis, gliukokortikoidai, tiazidai, alfa interferonas ir kt)
- infekcijų sukeltas (raudoniukės, citomegaloviruso ir kt)
- retos formos imuninis diabetas (standaus žmogaus sindromas, antiinsulino receptorių antikūnai, kt)
- kiti genetiniai sindromai kartais susiję su diabetu (Dauno, Ternerio sindromai, miotoninė distrofija, Hantingtono liga, porfitija ir kt)
Atsparumas insulinui (insulino receptorių nejautrumas), ankstyvas fenomenas, susijęs su nutukimu.
Kasos beta ląstelių funkcija sutrinka dar prieš pasireiškiant klinikiniams hiperglikemijos požymiams. Tiek nejautrumas insulinui, tiek insulino stoka yra pagrindiniai patogeneziniai veiksniai. Dėl insulino receptorių nejautrumo sutrinka gliukozės patekimas į nuo insulino priklausomus organus (kepenis, raumenis, riebalinį audinį ir kt). Gliukozei nepatenkant į ląsteles organizmas duoda signalą, kad pastarosios trūksta, todėl padidėja jos išskyrimas iš kepenų ir dar labiau didėja koncentracija kraujyje. Taigi, hiperglikemija skatina hiperinsulinemiją (padidėjusį insulino kiekį kraujyje), o tai sukelia insulino sekrecijos (išskyrimo) sutrikimus. Gliukozės apykaitos sutrikimai gali atsirasti dėl genetinės predispozicijos ir/ar aplinkos veiksnių, todėl nustatyti tikslią priežastį kiekvienam sergančiąjam nėra lengva. Dažnai susidaro ydingas ratas tarp priežasties pasekmės: dėl sutrikusios kasos beta ląstelių funkcijos didėja hiperglikemija, tačiau padidėjęs gliukozės koncentracijos kiekis kraujyje turi neigiamą poveikį kasos ląstelėms gaminančioms insuliną.
Pirmas žingsnis II tipo CD gydyme pagal Amerikos diabeto asociacijos gaires yra gyvenimo būdo pokyčiai. Tinkama mityba ir fizinis krūvis gali padėti sureguliuoti ne tik svorį, arterinį kraujo spaudimą, bet ir glikemiją. Paliesiaus klinikoje išsamaus bendros sveikatos būklės, fizinio pajėgumo įvertinimo ir glaudaus bendradarbiavimo dėka padėsime Jums pasiekti užsibrėžtą tikslų.
Medicinos gydytoja Aušra Lūžaitė